Virtuali paroda ,,Tarpukario Lietuvos aviacijos istorija KRVA dokumentuose“

       Kauno regioninis valstybės archyvas pristato virtualią parodą „Tarpukario Lietuvos aviacijos istorija KRVA dokumentuose“. Saugodami Lietuvos aviacijos istorijos atminimą išreiškiame pagarbą visiems aviacijos kūrėjams – nuo konstruktoriaus iki raštininko. Didžiausią parodoje eksponuojamų dokumentų dalį sudaro tarpukario Lietuvos aviatorių asmens dokumentai iš Kauno miesto savivaldybės Pasų skyriaus dokumentų fondo (F. 66). Kiekvienas į atsargą išėjęs karininkas privalėjo turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą – vidaus pasą. Dokumentai, kuriais remiantis buvo išduodamas pasas, papildo žinias apie aviatorių tarnybinį kelią – kurioje eskadrilėje tarnavo, kada pradėjo karinę tarnybą ir kada ją baigė.

Virtuali paroda ,,Laisvės alėja XIX a. vid. – XX a. KRVA dokumentuose“

      Kauniečiams Laisvės alėja yra ypatinga. Ir kiekvienas turi asmeninį santykį su šia Kauno vieta ar atsiminimų nuotraukas. Nuo Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo ir laikinosios Sostinės laikotarpio Laisvės alėja tapo Kauno  kultūriniu ir dvasiniu centru, laisvalaikio praleidimo  ir pasimatymų vieta. Nuo 1972 m. pavasario - tai ir pilietinio pasipriešinimo – Romo Kalantos (Kalantinių) aukos vieta.  

Virtuali paroda ,,Laikinosios sostinės gyventojų istorijos asmens tapatybės dokumentuose“

     Šioje parodoje Kauno regioninis valstybės archyvas pristato ir toliau viešina Kauno miesto savivaldybės Pasų skyriaus dokumentų fondą  kaip ypatingai vertingą dokumentų šaltinį visiems asmenybių tyrinėtojams, genealogams, istorikams. Šioje parodoje– tik žinomi visuomenės, politikos, ekonomikos, kultūros veikėjai ir jų šeimos. Jie gyveno, dirbo ir kūrė laikinojoje sostinėje; svarbiausia -  Kaune gavo Lietuvos Respublikos piliečio vidaus pasą. Tai palengvina šių asmenybių pristatymą, skaitant ir ,,prakalbinant“ dokumentus, taip papildant ar patikslinant jų ir šeimos narių biografijos faktus bei istoriją. Galiausiai,  svarbiausias tikslas šių dokumentų dėka pademonstruoti nepriklausomos Lietuvos valstybės kūrimosi pradžią, kaip buvusio Rusijos imperijos ir kaizerinės Vokietijos okupuoto krašto gyventojai tampa naujos valstybės piliečiais. Kartu šie dokumentai parodo ir paties asmens dokumento raidą ir jo tobulėjimą XX a. pab. -  XX a. I pusėje.

Virtuali paroda ,,Kauno priemiesčių istorija. Aleksotas ir Freda“

Kauno regioninis valstybės archyvas tęsia parodų ciklą apie Kauno priemiesčius ir pristato parodą ,,Kauno priemiesčių istorija. Aleksotas ir Freda‘‘.Tradiciškai pirmiausia parodoje siekiame pademonstruoti dokumentus, saugomus  Kauno regioniniame valstybės archyve. Parodos partneris yra Lietuvos centrinis valstybės archyvas. Istoriškai taip jau susiklostė, kad ši Kauno miesto dalis kairiajame Nemuno krante po Abiejų Tautų Respublikos žlugimo kartu su Užnemune atiteko Prūsijai, 1807 m. – Varšuvos kunigaikštystei, nuo 1815 m. Rusijos imperijos sudėtyje – priklausė Lenkijos karalystei, nuo 1837 m. -  Augustavo, o nuo 1867 m. - Suvalkų gubernijai. Po pirmojo pasaulinio karo, susikūrus nepriklausomai Lietuvos valstybei ir Kaunui tapus laikinąja sostine, prasidėjo miesto plėtra, prijungiant artimiausius priemiesčius. Senoji Aleksoto dalis prie Kauno miesto buvo prijungta 1919 m., likusioji – 1931 m. Šioje parodoje demonstruojami dokumentai  iš Kauno miesto savivaldybės Statybos, Pasų, Švietimo, Ūkio  skyrių, Kauno apskrities Statybos komisijos ir Mokesčių inspekcijos dokumentų fondų atspindi šio priemiesčio civilinį gyvenimą pirmosios nepriklausomos Lietuvos Respublikos laikotarpiu.

Virtuali paroda ,,Iš Kauno miesto teatro istorijos. XIX a. vid. – XX a. pr."

    Priminti Kauno miesto teatro istoriją paskatino tas  faktas, kad prieš 130 metų Kaune iškilmingai buvo atidarytas miesto teatras, o  Kauno regioniniame valstybės archyve yra saugomos bylos apie teatro statybą, spektaklių afišos ir kiti dokumentai.  Šioje parodoje pristatomi dokumentai iš Kauno miesto valdybos, Kauno gubernijos civilinio gubernatoriaus kanceliarijos, Kauno teatro komiteto dokumentų fondų.

Virtuali paroda "Faktai, artefaktai, žmonės". II dalis

 Virtualios parodos  ,,Faktai. Artefaktai. Žmonės“  II dalyje toliau pristatome dokumentus iš 1919 – 1940 m. Kauno miesto savivaldybės Pasų skyriaus dokumentų fondo.  Tai ypač vertingas ir pats didžiausias dokumentų fondas - virš  90 tūkstančių  vidaus pasų kortelių. Šiame fonde saugomos Lietuvos Respublikos vidaus pasų kortelės ir dokumentai, kuriais remiantis buvo išduoti vidaus pasai, patikslina ir papildo ne tik žymių asmenų biografijas, šeimų istorijas, bet ir neabejotinai yra svarbus šaltinis genealoginiams tyrinėjimams.  Nepriklausomybės Akto Signatarų, Steigiamojo Seimo narių, Lietuvos Respublikos prezidentų,  valstybės,  visuomenės ir kultūros veikėjų LR vidaus pasų kortelės ir kiti dokumentai plačiai publikuojami parodose ir leidiniuose. Taip pat įvairiose atminties institucijose kaupiama LR vidaus pasų kortelėse užfiksuota žydų ir kitų tautybių bendruomenių ar asmenų istorija. Taigi, šis dokumentų fondas pastoviai sulaukia tyrinėtojų dėmesio.

2021 metų vasario 26 d. pristatoma virtuali paroda "Faktai, artefaktai, žmonės"

Minėdamas Archyvų metus Kauno regioninis valstybės archyvas pristato virtualią dokumentų parodą ,,Faktai, artefaktai, žmonės“.  Parodos rengėja ir kuratorė - Dokumentų naudojimo skyriaus vyriausioji specialistė Nijolė Ambraškienė. Archyvų metų parodai dokumentai parinkti iš visų mūsų Archyve saugomų istorinių laikotarpių nuo XVIII a. pab. iki 1990 m. balandžio mėn. – seniausi, reti, išskirtiniai,  pirmą kartą demonstruojami, vizualūs, įspūdingi savo forma ar turiniu, su netikėtais radiniais, retomis XIX a. pab. –XX a. pr. Kauno gubernijos liaudies mokyklų mokytojų, melamedų (žydų mokytojas), šauktinių nuotraukomis. Demonstruojame seniausius mūsų Archyve saugomus dokumentus: XVIII a. pab. Pažaislio kamaldulių vienuolyno vienuolių vaistų receptus, 1788 m. Kauno miesto inventorių, 1816 - 1818 m. Kauno miestiečių revizinius sąrašus, seniausią mūsų Archyve žinomą 1838 m. lietuvių kalba (žemaičių kalba) parašytą testamentą. Parodoje eksponuojami ir draudžiamosios lietuviškos spaudos leidiniai,  XIX a. teismų bylose pasitaikantys daiktiniai įrodymai, Žemaitijos bajorų Orvidų giminės XV- XVIII a. genealoginis medis, XVIII a. pab. Kauno magistrato knyga, kurioje įrašyta 1794 m. gegužės 1 d. Kauno miesto piliečių (miestiečių ir bajorų) priesaika Vilniuje  rezidavusiai sukilimo vadovybei – Lietuvos Aukščiausiajai Tautinei Tarybai. Storiausia 1856 metų Kauno gubernijos valdybos protokolų byla (3357 lapai) ir toliau ,,laukia“ savo skaitytojų.

Su paroda galite susipažinti čia:

2021 metų sausio 14 d. vyko virtualus Archyvų metų atidarymo renginys

Lygiai prieš šimtą metų buvo įkurtas pirmasis Lietuvos valstybės archyvas. Praėjus šimtmečiui valstybės archyvų yra devyni. Nepraradę savo aktualumo ir pamatinių vertybių, dinamiški ir modernūs, jie pasitinka Archyvų metus. Jei nespėjote pamatyti tiesiogiai Archyvų metų atidarymo, maloniai kviečiame žiūrėti įrašą:

Virtuali paroda "Kauno priemiesčių istorija. Šančiai"

Parodų ciklą apie Kauno priemiesčius tęsiamas lapkričio mėnesį visuomenei pristatyta virtualia paroda “Kauno priemiesčių istorija. Šančiai”. Šančiai - karinis ir pramoninis priemiestis - kaip vietovė istoriniuose šaltiniuose minimas nuo XIX a. pradžios. Parodoje pristatomi XIX a. – XX a. pr. Kauno gubernijos laikotarpio ir pirmojo nepriklausomos Lietuvos Respublikos laikotarpio dokumentai, saugomi Kauno regioniniame valstybės archyve ir Lietuvos centriniame valstybės archyve, kurie, tikimės, suteiks naujų žinių Šančių istorijos gerbėjams ir visiems besidomintiems mūsų praeitimi. 

Su paroda galite susipažinti čia:

Virtuali paroda ,,Kaunas Steigiamojo Seimo metais”

Parodoje pristatome visą eilę unikalių Kauno regioniniame valstybės archyve saugomų dokumentų (Steigiamojo Seimo narių asmens dokumentų, kurie buvo pateikti Lietuvos Respublikos piliečio vidaus pasams gauti: Rusijos imperijos pasai, Oberosto pasai, Lietuvos užsienio ir diplomatiniai pasai ir kt.). Kadangi Steigiamasis Seimas truko daugiau kaip dvejus metus ir vyko Kaune, parodoje pristatome ir Kauno gyvenimą tuo laikotarpiu. Sudėtingas ir permainingas Lietuvos valstybės kūrimasis, o tuo pačiu ir karo metas tiesiogiai turėjo įtakos ir Kauno miesto gyvenimui, neišvengiamai palietė visas jo sritis. Kauno miesto savivaldybės ir jos skyrių 1920-1922 metų dokumentai atskleidžia, su kokiomis problemomis ir rūpesčiais susidūrė to meto miesto valdžia, kaip ji sprendė miesto atstatymo, ūkio, gerbūvio ir kitus klausimus, kaip klostėsi santykiai su centrinės valdžios institucijomis. Steigiamojo Seimo laikotarpiu rinkimai į Kauno miesto Tarybą vyko du kartus: 1920 ir 1921 m. Rinkimuose dalyvavo įvairios politinės partijos ir organizacijos. Pagrindinės savivaldybės veiklos sritys ir kompetencijos buvo numatytos 1919 metų Savivaldybių įstatyme - švietimas, socialinė veikla, sveikatos apsaugos organizavimas, milicijos sudarymas, karo metu pasitraukusių ir negrįžusių savininkų turto perėmimas ir apsauga, miesto gyventojų aprūpinimas maistu, rekvizicijų paskirstymas, kelių ir tiltų priežiūra ir kt. Sudėtingiausia problema buvo lėšų stygius.

Su paroda galite susipažinti čia:

Virtuali paroda "Laikinoji sostinė ir Vasario 16 - oji"

Šioje parodoje eksponuojami Kauno regioniniame valstybės archyve saugomi dokumentai iš Kauno miesto savivaldybės, KMS Pasų skyriaus, Kauno miesto pradžios mokyklų inspektoriaus, Kauno miesto Mokesčių inspekcijos, Kauno ,,Aušros“ berniukų valstybinės gimnazijos, Kauno 3-iosios valstybinės gimnazijos bei Archyvo bibliotekos spaudiniai. Parodoje pristatomi dokumentai apima ir 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų: Saliamono Banaičio, Kazio Bizausko, Prano Dovydaičio, Stepono Kairio, Alfonso Petrulio, Antano Smetonos, Justino Staugaičio, Aleksandro Stulginskio, Jurgio Šaulio, Kazimiero Šaulio, Jokūbo Šerno, Jono Vailokaičio ir Jono Vileišio LR piliečių vidaus pasų korteles, dokumentus, kurių pagrindu buvo išduodami LR piliečių vidaus pasai: tai Oberosto, LR užsienio ir diplomatiniai pasai, dr. Jurgio Šaulio Lietuvos valstybės Tarybos liudijimas, bei kiti dokumentai. Signataro Mykolo Biržiškos veiklą iliustruoja dokumentai iš jo, Kauno ,,Aušros“ berniukų valstybinės gimnazijos direktoriaus, tarnybos bylos. Parodoje nesiekta ir kartu buvo neįmanoma atskleisti visų šių asmenybių visapusiškos veiklos. Pėdsakas, kurį paliko šie veikėjai mūsų istorijoje, yra nesulyginamas su epizodiškais jų veiklą ir gyvenimą Kaune iliustruojančiais dokumentais. 

Su paroda galite susipažinti čia:

  Virtuali paroda "Sveikos visuomenės kūrimo keliu. Sveikatos apsaugos problemos Laikinojoje sostinėje"

 Parodoje demonstruojami Kauno miesto savivaldybės Sveikatos skyriaus veiklos organizavimo dokumentai, Tarybos, gydytojų posėdžių protokolai, skyriaus veiklos ataskaitos, infekcinių ligų statistika, tarnautojų bylos, gydytojų sąrašai ir jų Lietuvos Respublikos vidaus pasų kortelės, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Kauno ligoninės ir sanatorijos, žydų ligoninės ,,Bikur Cholim“, įvairių draugijų dokumentai. Svarbiausia skyriaus veiklos sritis buvo likviduoti užkrečiamų ligų epidemijas, rūpintis gyventojų, ypač vaikų ir motinų sveikata. Skyrius taip pat vykdė sanitarinę priežiūrą mieste, rūpinosi sanitariniu visuomenės švietimu.

Su paroda galite susipažinti čia: