KAUNO REGIONINIO VALSTYBĖS ARCHYVO VIRTUALI EDUKACINĖ ERDVĖ

 

KAROLIS REISONAS

Inžinierius architektas

1894 - 1981

Karolis Reisonas (latv. Ķārlis Reisons), latvių kilmės inžinierius, architektas, palikęs žymų pėdsaką Lietuvos tarpukario architektūroje. Gimė 1894 m. balandžio 26 d. Pabažėje (Latvija), mirė 1981 m. liepos 17 d. Adelaidėje (Australija). 1920 m. baigė Peterburgo civilinių inžinierių institutą. Dirbo 1922 – 1930 m. Šiaulių m. inžinieriumi, 1930 – 1938 m. Kauno miesto inžinieriumi ir Statybos skyriaus vedėju, 1940 – 1944 m. Panevėžio miesto inžinieriumi ir ėjo burmistro pareigas. 1927 m. įkūrė Šiaulių amatų mokyklą, 1928 – 1930 m. buvo jos vedėju. 1930 – 1938 m. buvo Žemės ūkio rūmų Kaune Statybos skyriaus vedėju. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją. Nuo 1949 m. gyveno Australijoje, dirbo architektu.

Pagal Karolio Reisono projektus pastatyta: Šiauliuose – Venclauskių namas (dabar Aušros muziejaus padalinys, 1926 m.), V. Kudirkos mokykla Dvaro g. (1930 m.), Žuvusiųjų kovoje dėl Lietuvos Nepriklausomybės paminklas (1931 m.), Tauragėje – Šaulių namai (su inžinierium V. Rimgaila) ir ligoninė (abu 1933 m.); ligoninė Jurbarke, komercijos mokykla Pasvalyje (abi 1934 m.), Klaipėdoje – Lietūkio sandėliai (1937 m.), bendrovės Maistas šaldytuvai (1939 m.). Daugiausia pastatų suprojektavo Kaune: kino teatras „Forum“ Laisvės al. (su inžinieriumi J. Gumeniuku, dabar jame veikia klubas), Lietūkio rūmai (dabar Kooperacijos kolegija, abu 1930 m.), Žemės ūkio rūmai (1932 m.), Kunigų seminarijos rektoratas (1934 m.), Žemės bankas (dabar KTU centriniai rūmai, 1935 m.), Arkivyskupo ir metropolito rūmai (1939 m.), Šv. Vincento Pauliečio draugijos senelių prieglauda (dabar Ligonių kasa, 1939 m.), evangelikų reformatų bažnyčia (1940 m.); svarbiausias projektas – Prisikėlimo bažnyčia (1933 – 1939 m. nebaigta, 2004 m. rekonstruota); dalyvavo projektuojant Pienocentro rūmus (architektas V. Landsbergis – Žemkalnis, 1934 m.), Vytauto Didžiojo karo muziejų (architektas V. Dubeneckis ir inžinierius K. Krikščiukaitis, 1931 – 1936 m.). Parašė pirmuosius lietuviškus statybos vadovėlius „Žemės ūkio statyba (1926 m.) ir „Molio statyba (1928 m.).

Jolita Kančienė, Lietuvos visuotinė enciklopedija, 2011, Vilnius, p. 700

Į Viršų

Kauno regioninis valstybės archyvas © 2021 Visos teisės saugomos.                                                                                  Tinklapio sprendimas KiberM@nas

X

=STOP!=

Atsiprašome, bet ši funkcija negalima