
PUSINIAI NAMAI
Autorė - Inga Navickaitė-Drąsutė – grafikos dizainerė, fotografė, iliustratorė. Vilniaus dailės akademijos Kauno fakultete įgijo Taikomosios grafikos specialybės bakalauro ir magistrantūros diplomus, VDA KF Grafikos katedroje dėstė knygrišybos ir personažo dizaino vystymo disciplinas. |
![]() |
Vilijampolė įkurta 1652 m., kai Jonušas Radvila pakvietė užsienio pirklius ir amatininkus atvykti į Kėdainius bei kuriamą Vilijampolę. 1653 m. Vilijampolėje buvo 24 namai. 1663 m. pirmą kartą dokumentuose paminėtas tuometis Vilijampolės vardas – Sloboda Wiliampolsa arba Slabada. Slaviškas mažybinis variantas Slabotkė (kildinamas iš lenkų swoboda – laisvė) šnekamojoje kalboje išliko ir iki mūsų dienų. Nuo pat XVIII a. pr. didžiąją dalį Vilijampolės miestelio gyventojų sudarė žydai. 1791 – 1793 m. Vilijampolės inventoriuose rašoma, jog čia įsikūrę 215 mokesčių mokėtojų, tarp kurių – 204 žydai ir 11 krikščionių. Čia XVIII a. antroje pusėje pastatyta pirmoji mūrinė sinagoga Kaune (neišlikusi). 1919 m. miestelis buvo prijungtas prie Kauno. Pastačius su miesto centru jungiantį tiltą, Vilijampolė ėmė keistis: 1918 – 1940 m. plėtėsi pramonė, gyventojų sudėtis tapo mišresnė. Nemažai žemės reformos metu suformuotų naujų sklypų buvo paskirta besikuriantiems bežemiams, darbininkams, tarnautojams. Todėl XX a. trečiajame dešimtmetyje imti statyti daugiausia 1–2 aukštų mediniai namai (būtent tada Vilijampolėje atsirado ir pusiniai namukai). Antrojo pasaulinio karo metais Vilijampolėje įkurtas žydų getas, 1943 m. rugsėjo 15 d. paverstas koncentracijos stovykla.
![]() |
![]() |
Išlikusių pusinių namų nuotraukos |
![]() |
![]() |
![]() |
![]() |
![]() |
![]() |
G. Kulmanienės namo ir sandėlio Ariogalos g. 30 statybos dokumentai. 1932. KAA.F.218,ap.2,b.171 |
Beklaidžiojant po Vilijampolę I. Navickaitės - Drąsutės žvilgsnis buvo patrauktas neįprastos gyvenamųjų namų formos – atrodė, tarsi jiems trūktų antros pusės. Taip prasidėjo istorijos apie pusinius namus rinkimas ir fiksavimas. Didžiausia šių architektūrinių įdomybių koncentracija – Vilijampolėje, kurioje nuo pat įkūrimo pradžios didžiąją dalį jos gyventojų sudarė žydai. Po tarpukariu vykdytos žemės reformos čia buvo išdalyti nedideli sklypai. Trečiajame dešimtmetyje masiškai pradėti statyti vieno dviejų aukštų mediniai nameliai šlaitiniais stogais. Tikėtina, kad tokie stogai pasirinkti siekiant sukurti daugiau erdvės, kadangi namai stovėjo vieni šalia kitų, o jų plotas labai mažas. Daugiausia pusinių namukų stovi buvusioje geto teritorijoje. Kitose Vilijampolės dalyse jau galima aptikti įvairesnių pastatų, nutolstama nuo medinės architektūros. Dabartiniai pusinių namų gyventojai pasakojo, kad prieš tai daugelyje jų gyveno žydai. Vienas kalbintas vilijampolietis net įvardijo, kad ankstesnis namo savininkas tarpukariu buvo konkės vairuotojas, o jo žmona – dantistė. Žinoma, pusiniai namai buvo statomi ir vėliau. Nuotraukose pristatomi nameliai priklauso masiniam tarpukario statybų bumui. Kai kurie jų šiandien yra visiškai renovuoti, namai neturi net palėpės, o jų erdvė dar mažesnė nei klasikinių pusinių namelių.
![]() |
![]() |
Išlikusių pusinių namų nuotraukos |
![]() |
![]() |
![]() |
![]() |
![]() |
Kalmano Kagano namo Vežėjų g. 1. statybos dokumentai. 1925 m. KRVA. F.218, ap.2, b.9122, l.12 |
M. Šlimovičaitės namo Ariogalios g. 42 projektas. 1930 m. KAA.F.218,ap.2,b.181, l. 2 |
D. Šero namo Vežėjų g. 8 A. statybos dokumentai.1925 m. KRVA.F.218,ap.2,b.9126, l. 1 |
![]() |
![]() |
![]() |
![]() |
![]() |
![]() |
R. Merkelienės statybos darbų Ariogalos g. 14 dokumentai. 1929 m. KAA.F.218,ap.2,b.157, l. 6 |
Pusiniai namai, sukuria estetinį galvosūkį (ar namui nestinga antrosios pusės?), kuris per keletą metų vis grįžtant į Vilijampolės gatves ir kiemus ir iš naujo permąstomas, apaugo kontekstais. Kompozicinis stygiaus pojūtis žvelgiant į tuščią erdvę šalia pusinių Vilijampolės namukų įtaigiai atliepia šios vietos išgyventą netektį, prarastą šio miesto istorijos pusę. Šiaip ar taip, tiek namukai, tiek jų gyventojai nepamiršta to, kas prarasta – tą išgirsti galima net trumpame pokalbyje, per pertraukėlę tarp ūkio darbų.
![]() |
![]() |
![]() |
Išlikusių pusinių namų nuotraukos |
![]() |
![]() |
![]() |
L. Vjukerienės laikinosios budelės brėžinys. 1925 m. KAA.F.218,ap.2,b.188, l. 3 |
Š. ir M. Jatkunskių namo Jurbarko g. 37 statybos dokumentai. 1927 m. KAA.F.218,ap.2,b.2421, l. 3 |
![]() |
![]() |
Išlikusių pusinių namų nuotraukos |
Besidomintys šių netikėtai išskirtinų namų istorija, gali rasti ir daugiau informacijos saugomos Kauno regioniniame valstybės archyve. Paieškų pradžiai siūlome dokumentų sąrašą:
|