1821 m. G. Velikorodovo  parengtas miesto plano projektas.

KAA. F. I-61, ap. 1,  b. 1726,  l. 1. Dydis: 75 x 103.

                      Plane parodyta Rotušės aikštė, apjuosta dviem medžių eilėm ir arklių pašto stotis. Daugmaž laikytasi susiklosčiusio gatvių tinklo, tačiau esamas ir numatomas apstatymas suplanuotas pagal griežtą schemą: pasikartojančių dydžių namai, jų išdėstymas vienodais tarpais negalėjo būti patogus praktiniam realizavimui.

Kauno miesto planas (iki 1847 m.). KAA. F. I-61, ap. 1, b.1728. Dydis: 61,5 x  93,5.

Tai vienas iš 1847 metų plano variantų. Planas apėmė senąją miesto dalį, totorių priemiestį ir beveik tuščią plotą tarp Nemuno šlaitų iki Girstupio žiočių. Naujai suplanuotam Kauno centrui suteiktas geometrinis gatvių tinklas.

1861 m. Kauno tikrosios būklės planas. KAA. F. I-61, ap. 1, b.1722, l.1. Dydis: 49 x 64,5.

Plane matyti reguliaraus gatvių tinklo geometrija ir nemažai mūrinių pastatų, ypač prie Nikolajaus prospekto. Dydžiais išsiskiria kalėjimo ir karo ligoninės pastatai.

1863 m. Kauno miesto dalies planas. KAA. F. I-61, ap.1, b.1722, l.2. Dydis: 57 x 68.

Netaisyklingos konfigūracijos Naujamiesčio plotas sudalintas vienodais stačiakampiais kvartalais, Nemuno pakrantėje ties sala paliktas žalias plotas viešajam sodui. Ties Karmelitų bažnyčia turėjo prasidėti bulvaras, apsodintas dviem medžių eilėm ir tęstis Rumšiškių gatve (ji vėliau pervadinta Michailo prospektu ), po to kilti į Žaliakalnį.

Kauno miesto esamos būklės planas (apie 1863 m.). KAA. F.I-61, ap.1, b.1725. Dydis: 94 x 161.

             Plane matyti, kad reguliarus planavimas įgyvendintas Naujamiestyje ir iš dalies-Žaliakalnyje tarp dabartinių J. Mackevičiaus ir Žemaičių gatvių. Pagal planą mūrinės statybos linija buvo giežtai privaloma tik palei Nikolajaus prospektą.

1895 m. Vilijampolės tikrosios būklės planas. KAA. F. I-473, ap. 2, b.36. Dydis: 44,2 x 61.

Plane atsispindi mišraus pobūdžio gatvių tinklas, aikštė su senąja XVIII a. viduryje brolių Soloveičikų  statyta sinagoga ir kiti negausūs mūro pastatai.

1901 m. Kauno senamiesčio planas. KAA. F. I-473, ap.2, b.31. Dydis: 62 x 108.

Matininko Nabokovo sudarytame Senamiesčio ir Totorių priemiesčio plane matyti jau nusistovėjęs gatvių tinklas, kurio nepakeitė projektinis 1847 m. planas. Plane matomi  neišlikę Senasis ir Žuvų turgūs. Pažymėta sutvirtinta Nemuno krantinė, tiltas į Aleksotą, projektuojami kranto sutvirtinimai palei Santaką ir pilį.

1929 m. Kauno miesto planas. KAA. F.218, ap.1, b. 625. M 1:5000. Dydis: 82,5 x 76,7.

Planą sudarė Kauno miesto matininkas J. Salėnėkas. Plane atsispindi Frandseno-Jokimo suplanuotas trapecinio Žaliakalnio rajonas, P. Vileišio aikštė prie jo ir spindulinė Vilijampolės gatvių, subėgančių į Sąjungos aikštę, struktūra.

1940 m. Aukštųjų Šančių ir jų aplinkumos išplanavimo ir reguliacijos projektas.

KAA. F.218, ap.4, b.233. M 1:25 000. Dydis:132 x 75.

Aukštieji Šančiai prijungti prie miesto 1932 m. Projektas sudarytas, atsižvelgiant į esamą gatvių tinklą ir trobesius. Dauguma esamų gatvių tik sureguliuotos bei suderintos su nauju gatvių tinklu. Svarbus dėmesys atkreiptas į Aukštųjų Šančių sujungimą su miesto centru viaduko pagalba, tranzitinių gatvių tiesimas.

Kauno miesto architektūros paminklų ir apsaugos zonų projektas. Genplanas M 1:5000.

Valstybinis projektavimo institutas ,,Pramprojektas“. 1947 m. KRVA. F. R-1705, ap. 2, b. 4, l. 1

Leidinyje ,,Kauno miesto planai XIX a. – XX a. I p.“ (Kauno apskrities archyvas, 2007) rašoma, kad 1937 m. Kauno miesto savivaldybė parengė planą, kuriame užfiksavo detalų prieškario miesto vaizdą su pažymėtais sklypais ir jų numeracja (pažymėti 1938 ir 1939 m. patikslinimai). Tikėtina, kad 1947 m. Respublikinis projektavimo planavimo trestas (vėliau - Valstybinis projektavimo institutas ,,Pramprojektas“) pasinaudojo šio plano pagrindu ir parengė Kauno miesto architektūros paminklų ir apsaugos zonų projektą.