MYKOLAS SONGAILA
Architektas
1874 – 1941
![]() |
![]() |
![]() |
![]() |
![]() |
Profesoriaus M. Songailos prašymas išduoti LR vidaus pasą. 1927 m. KRVA. F. 66, ap. 1, b. 3350, l. 1 |
Profesoriaus M. Songailos gimimo metrikos nuorašas. 1927 m. KRVA. F. 66, ap. 1, b. 3350, l. 2 |
Architektūros profesoriaus M. Songailos LR vidaus paso kortelė. 1928 m. KRVA. F. 66, ap. 1, b. 3350 |
Architektas Mykolas Songaila gimė 1874 m. rugsėjo 5 d. Kuzmine (Pskovo sr., Rusija), mirė 1941 m. rugsėjo 12 d. Kaune (palaidotas Petrašiūnų kapinėse). 1894 – 1903 m. studijavo Sankt Peterburgo dailės akademijoje. Tobulinosi Italijoje. 1906 – 1919 m. dėste Sankt Peterburgo politechnikos institute, 1908 – 1921 m. ir Žemės ūkio institute, 1919 – 1921 m. šio instituto rektorius; profesorius nuo 1908 m. Nuo 1921 m. gyveno Kaune. 1922 – 1941 m. dėstė Vytauto Didžiojo universitete (iki 1930 m. Lietuvos universitetas), buvo Architektūros katedros profesorius ir vedėjas. Dėstė architektūrinių detalių konstravimą ir braižybą, pastatų tipus ir normas, stilių istoriją ir kitų architektūros formų kursą. Išugdė nemažai aukštos kvalifikacijos Lietuvos statybos inžinierių. Jo mokiniai – garsūs Lietuvos inžinieriai ir architektai: F. Belinskis, A. Lukošaitis, J. Jasiukaitis ir kt. Jie neleido sovietmečiu Kaune įsigalėti stalininiam stiliui.
![]() |
Profesoriui M. Songailai išduotas Lietuvos universiteto pažymėjimas.1927 m. KRVA. F. 66, ap. 1, b. 3350, l. 6 |
Rusijoje suprojektavo administracinių, visuomeninių, sakralinių pastatų, gyvenamųjų namų. Svarbiausi projektai Kaune: bendrovės „Ragutis“ gyvenamasis namas (1923 m.), Valstybės teatro rekonstrukcija ) abu su architektu V. Dubeneckiu, 1925 m.), Lietuvos banko rūmai (su architektais A. Funku, F. Vizbaru, 1928 m.), Vytauto Didžiojo universiteto Fizikos – chemijos fakulteto rūmai (neišliko, 1931 m.), pastatai reprezentaciniai, taisyklingų proporcijų, su neoklasicizmo bruožais. Suprojektavo privačių gyvenamųjų namų Kaune: Žvaigždžių g. 18, 20/6 (1931 m.), Pilies g. 12 (su architektu J. Dubausku, 1933 m.). Vadovavo Panevėžio (1930 m.), Biržų (1935 m.), Mažeikių (1937 m.), Kretingos (1938 m.), su A. Funku – Raseinių (1933 m.), Tauragės (1935 m.) bankų projektavimui ir statybai; šių pastatų klasicistinės detalės supaprastintos, ryšku racionalizmo bruožai. Išplanavo Vytauto Didžiojo universiteto miestelį Aleksote (1925 m.), suprojektavo architekto V. Dubeneckio antkapinio paminklo (skulptorius J. Zikaras) Petrašiūnų kapinėse Kaune architektūrinę dalį. Parašė (rusų k.) knygą apie sanitarinių techninių įrenginių tipus ir normas.
![]() |
![]() |
Kauno savivaldybės komisijos teatro remontui vykdyti pasitarimo protokolas. 1922 m. gegužės 4 d. KRVA. F. 218, ap. 1, b. 1287, l. 10 |
Kauno miesto teatro (dab. Kauno valstybinis muzikinis teatras) rekonstrukcijos projekt. Architektai V. Dubeneckis, M. Songaila, V. Landsbergis. 1922 m. KRVA. F. 218, ap. 1, b. 1287, l. 5, 9 |
Lietuvos banko Maironio ir K. Donelaičio g. kampe pjūvio C-D projektas. Architektas M. Songaila, inžinierius F. Vizbaras. 1924 m. KRVA. F. 218, ap. 2, b. 4441, l. 34 |
![]() |
Kauno miesto aerogeodezinė nuotrauka. 1932 m. KRVA. F. 218, ap. 4, b. 258, l. 2 |
Jolita Kančienė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, t. XXVII, Vilnius, 2012, p. 293-294.