KAUNO REGIONINIO VALSTYBĖS ARCHYVO MARIJAMPOLĖS FILIALAS
Svarbių dokumentų ir archyvų saugojimo tradicija Marijampolėje siekia XVIII a. vidurį, kai čia, prie Šešupės, Prienų seniūnas Butleris pasistatė Kvietiškio dvarą, pradėjo kurti miestelį ir marijonų vienuolyną. Vienuoliai rašė Marijampolės vienuolyno kroniką (šiuo metu ji saugoma Lietuvos centriniame valstybės archyve), kurioje atsispindėjo ne tik kasdieniai vienuolyno reikalai, bet ir kitos to meto aktualijos: Ketverių metų seimo nustatyti mokesčiai, 1795 ir 1831 metų sukilimai, prūsų valdžios veiksmai po Lietuvos ir Lenkijos valstybės padalijimo, prancūzų kariuomenės buvimas Marijampolėje 1807 m. ir t. t.
Pirmoji žinia apie Marijampolės apskrityje veikusį archyvą yra 1941 m. gegužės 28 d. raštas įstaigoms, raginantis pristatyti dokumentus į „apskrities archyvą“. (1940 m. Lietuvą okupavus SSSR kariuomenei, jau tų pačių metų rudenį archyvus savo žinion perėmė NKVD (Vidaus reikalų liaudies komisariatas), todėl okupacinės sovietų valdžios nurodymu visa archyvinė medžiaga, „turinti didžiulę valstybinę reikšmę, turėjo būti išsaugota ir panaudota NKVD organų darbe“).
Po antrosios okupacijos NKVD vėl „susirūpino“ archyvais: vykdant SSSR vyriausybės nutarimus, Marijampolės apskrities darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto pirmininko sprendimu įstaigoms nurodyta perduoti Archyvui „buržuazinės Lietuvos ir vokiečių okupacijos laikų dokumentus“.
Ženklo “Artimui pagelbon” pažymėjimas. 1932 m. kovo 2 d. KRVA MF, f. 1167, ap. 3, b. 1, l. 3 |
Marijampolės cukraus fabriko laboratorija.1938 m. KRVA MF, f.1167, ap. 1, b. 1, l. 1 |
Įvairios obligacijos randamos teismų bylose |
Archyvas savo darbą pradėjo 1944 m. rugsėjo 9 d. Jam skirtas patalpas, kuriose prieš II pasaulinį karą dirbo miesto burmistras, sudarė salė ir trys kambariai. Patalpoms reikėjo skubaus remonto, taigi prieš įrengiant stelažus ir priimant saugoti dokumentus teko sutvarkyti krosnį, įstiklinti išdaužytus langus. Tuo metu Archyvas priėmė saugoti apskrities viršininko, karinio komendanto, policijos viršininko, savivaldybių veikloje susidariusius dokumentus.
1956 m. Archyvas išsikraustė į dar ankštesnes patalpas. Be to, vienas iš dviejų Archyvui skirtų kambarių buvo pusrūsyje, o tai vėliau turėjo liūdnų pasekmių – 1960 m. pavasarį dokumentų saugyklą užtvindė vanduo ir dalis saugomų dokumentų buvo nepataisomai sugadinti.
SSSR Vidaus reikalų liaudies komisariato Vorkutos lagerio valdybos pažyma. 1942 m. rugpjūčio 17 d. KRVA MF, f. 64, ap. 2, b. 48, l.16 |
Sovietinės valstybinės karinės paskolos obligacija. |
Pramoninių prekių įsigijimo kortelės. 1947 m. Duonos kortelės. 1947 m. |
Henriko Nagrodskio pabėgimo per valstybinę sieną schema. 1948 m. |
Nutarimas dėl Henriko Nagrodskio arešto pažeidus valstybinę sieną. 1948 m. |
Kapsuko maisto pramonės automatų gamyklos statybos vaizdas. 1960 m. ir surinkimo cechas. 1963 m. |
Kapsuko rajono gyventojų, gyvenančių gyvenvietėse, kartograma. 1974 m. KRVA MF, f. 273, ap. 8, b. 17c, l. 65 |
1964 m. vietoj likviduotų rajonų valstybinių archyvų įsteigus 10 Lietuvos SSR centrinio valstybinio archyvo filialų, naujai įsteigtam tuometinio Kapsuko (dabar – Marijampolė) filialui buvo pavesta kontroliuoti Kapsuko, Šakių ir Vilkaviškio rajonų įstaigas, įmones bei organizacijas bei priimti saugoti šių įstaigų dokumentus. Nuo 1966 m. iki 1969 metų, kai Archyvas persikėlė į naujai sutvarkytas 510 m2 buvusios bažnyčios patalpas, dėl vietos stokos dokumentai iš įstaigų saugoti nebuvo priimami, netgi priešingai – kai kurie fondai buvo grąžinti įstaigoms, dalis jų perduota Centriniam valstybiniam archyvui. 1990 m. bažnyčios pastatą grąžinus tikintiesiems, archyvas persikraustė į dabartines patalpas P. Butlerienės g. 9.
Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę Archyvo pavadinimas dar keletą kartų keitėsi:
1990-07-25 - 1993-05-28 - Marijampolės valstybinis archyvas;
1993-05-28 – 1997-03-07 - Marijampolės apygardos archyvas;
1997-03-07 – 2016-12-31 - Marijampolės apskrities archyvas;
nuo 2017-01-01 - Kauno regioninio valstybės archyvo Marijampolės filialas.
Kauno regioninio valstybės archyvo Marijampolės filiale sukaupti didžiosios Sūduvos dalies – Marijampolės, Kazlų Rūdos, Kalvarijos savivaldybėse, Vilkaviškio ir Šakių rajonuose veikusių (nuo 1944 m.) ir veikiančių valstybinių įstaigų dokumentai.
Lietuvos SSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo įsakas „Dėl Marijampolės miesto ir Marijampolės rajono pavadinimo pakeitimo“. 1955 m. balandžio 9 d. KRVA MF, f. 279, ap. 1, b. 24, l. 1 |
Grupės inteligentų kreipimasis į Lietuvos SSR Aukščiausiąją Tarybą ir Kapsuko miesto LDT vykdomąjį komitetą dėl Marijampolės vardo sugrąžinimo. 1989 m. vasario 28 d. (pasirašė Romas Gudaitis, Arūnas Grumadas, Sigitas Geda, Algirdas Patackas, Zigmas Vaišvila, Bronislovas Genzelis, kun. Pranas Račiūnas, Vytautas Bubnys, Vytautas Radžvilas ir kt.). KRVA MF, f. 279, ap. 1, b. 1510, l. 73 |