KAUNO REGIONINIO VALSTYBĖS ARCHYVO VIRTUALI EDUKACINĖ ERDVĖ

 

 Kauno miesto aerogeodezin nuotrauka 1939 m KRVA F 218 ap 4 b 240 l 7

 

 Kauno miesto aerogeodezinė nuotrauka. [1939 m.] KRVA. F. 218, ap. 4, b. 240, l. 7

 

  Pristatome dokumentus, iliustruojančius Kauno modernizmą ir jo kūrėjus. Tai architektų Stasio Kudoko, Vytauto Landsbergio – Žemkalnio, Felikso Vizbaro, Karolio Reisono, Vladimiro Dubeneckio, Arno Funko, Broniaus Elsbergo, Edmundo Fryko, Mykolo Songailos, Antano Jokimo, Jono Jasiukaičio, Noacho Bero Joffės, Jono Kirščiukaičio ir kitų autorių sukurtų pastatų projektai, Kauno miesto savivaldybės Pasų, Mokesčių inspekcijos, Statybos skyriaus dokumentai, Kauno miesto aerogeodezinės nuotraukos.

 

 Bendrovs Butas gyvenamo namo fasado projektas Ininierius J Kriiukaitis1932 m KRVA F 218 ap 2 b 8218 l 4 1  Bendrovs Butas gyvenamo namo fasado projektas Ininierius J Kriiukaitis1932 m KRVA F 218 ap 2 b 8218 l 4 2  Bendrovs Butas gyvenamo namo fasado projektas Ininierius J Kriiukaitis1932 m KRVA F 218 ap 2 b 8218 l 4 3

 

Bendrovės ,,Butas“ gyvenamo namo projektas. Inžinierius J. Kriščiukaitis.1932 m. KRVA. F. 218, ap. 2, b. 8218, l. 4  

 

  Architektūros istorikė Jolita Kančienė apie šį laikotarpį Kauno architektūroje rašo: „Per tarpukario dvidešimtmetį Kaunas iš esmės pakeitė savo socialinį įvaizdį ir architektūrinį veidą – iš prorusiškos periferijos išaugo į civilizuotą europinį miestą. Vertingiausia, kas liko iš carinių laikų – tai Naujamiesčio planas (1847 m.), ant kurio taisyklingo karkaso plėtojosi miesto centras. Tarpukariu skaidant didelius stačiakampius sklypus, prie pagrindinių gatvių atsiardo akligatviai, pasažai ir pusiau uždaros viešosios erdvės – tik Kaunui būdingos urbanistinės savastys. Miestui tapus laikinąja sostine (1919 – 1939), pirmiausia reikėjo sutvarkyti apleistą infrastruktūrą, komunalinį ūkį. Tik 1924 m. pradėti kanalizacijos, 1929 m. – vandentiekio įvedimo darbai, vėliau suskubta asfaltuoti gatves <.....>. 3 – uoju dešimtmečiu, pradedant įsibėgėti statyboms, labai trūko specialistų. Pirmoji projektuotojų karta aukštuosius mokslus buvo baigusi Rusijos imperijoje ir tik paskelbus Lietuvos nepriklausomybę grįžo kurti naujosios valstybės pamatų. Nemažai lietuvių studijavo Rygos politechnikos institute, tarp jų – ir vienas pirmųjų Kauno miesto statybos vadovų Feliksas Vizbaras, vadovėlio „Statyba“ autorius, VDU profesorius Jonas Šimoliūnas. Populiariausia inžinerinių ir architektūros mokslų vieta buvo Sankt Peterburgo Civilinių inžinierių institutas (E. Frykas, A. Gordevičius, A. Jokimas, K. Reisonas, P. Taračkovas) ir Technologijos institutas (A. Macijauskas, S. Grinkevičius, L. Ritas, konstruktorius P. Markūnas). Prestižinės Dailės akademijos absolventus profesorius Vladimirą Dubeneckį ir Mykolą Songailą į Lietuvą atvedė kitos priežastys: Dubeneckis bėgo nuo revoliucijos, Songaila buvo pakviestas į Kauno universitetą ruošti savų specialistų. Technikos fakultetas 1925 – 1940 m. išleido 18, diplomuotų statybos inžinierių ir architektų (F. Bielinskis, J. Jasiukaitis, broliai J. Ir K. Kriščiukaičiai, A. Lukošaitis, A. Novickis). 4 – uoju dešimtmečiu į intensyvias statybas įsijungė baigusieji mokslus Europoje – Italijoje (V. Landsbergis, S. Kudokas), Vokietijoje (N. A. Mačiulskis, A. Funkas, konstruktorius A. Rozenbliumas), Čekoslovakijoje (V. Krylovas), Prancūzijoje (J. Kovalskis), Belgijoje (B. Elsbergas, konstruktorius V. Ražaitis). Svarbiems visuomeniniams pastatams buvo skelbiami architektūriniai konkursai, per dvidešimtmetį įvyko daugiau kaip 20. Iš jų – 9 skirti valstybinės reikšmės objektams (Spaustuvė, Lietuvos bankas, Fizikos ir chemijos institutas, Vytauto Didžiojo muziejus, Karininkų ramovė, centrinis kalėjimas, Klinikos, Taupomosios kasos, Valstybės rūmai).

 

 MBRUSK1  Dipl ininieriaus N B Joffs LR pilieio vidaus paso kortel 1920 m KRVA F 66 ap 1 b 3504

 

 M. Bruskienės mūrinio 3 aukštų gyvenamojo namo K. Donelaičio ir Ožeškienės gatvių kampe projektas. 

Dipl. inžinierius N.B. Joffe.1932 m.

KRVA. F. 218, ap. 2, b. 1061, l. 6 (fragmentas)

 Dipl. inžinieriaus N. B. Joffės

LR piliečio vidaus paso kortelė. 1920 m.

KRVA. F. 66, ap. 1, b. 3504

 

  Ankstyvuoju laikinosios sostinės kūrimosi periodu architektūroje vyravo istorizmo tendencijos, kurių apraiška – neoklasicizmo ir neobaroko formos, įvairių istorinių stilių elementų jungtis. Cituojant baroką, labiausiai Lietuvoje ištobulintą architektūros stilių, architektų akimis, radosi galimybė plėtoti tautinį stilių. Šio stiliaus paieškos buvo specifinė epochos žymė, būdinga visoms nacionalinį identitetą įtvirtinti siekiančioms šalims. Antrasis šaltinis, iš kurio semtasi tautinio stiliaus pavyzdžių – liaudies menas ir amatai. Dažniausiai etnografiniai ir stilizuoti motyvai naudoti dekoruojant tiek eksterjerus, tiek interjerus. Šis polinkis labiau atsiskleidė 4 – ojo dešimtmečio architektūroje. Nuo 1925 m. greta retrospektyvizmo ėmė ryškėti ir art deco kryptis – tiesa, ne tokia drąsi ir ekstravagantiška kaip vakaruose, tačiau raiškiai įtaigi. Art deco išpopuliarėjo gyvenamųjų namų ir kino teatrų architektūroje. Modernizmas, iš pradžių pasireiškęs art deco stilizacijomis ir statiškų tūrių apvalymu nuo istoristinio dekoro, palaipsniui įgavo vis aiškesnių bruožų – įvairesnių tūrinių erdvinių kompozicijų, geometrinio abstraktumo. 4 – uoju dešimtmečiu Kaunas virto „dūzgiančia statybų aikštele“ – modernizmas paplito visuotinai“. (Jolita Kančienė, Tarpukaris 1918 – 1940, Kaunas1918 – 2015. Architektūros gidas, Vilnius: Architektūros fondas, 2015).

 

 TFELTE1

 

 T. F. Elšteinienės mūrinio 3 aukštų gyvenamojo namo L. Sapiegos g.4 projektas. Inžinierius L. Zimanas ir inžinierius architektas I. Trakmanas.1938 m. KRVA. F. 218, ap. 2, b. 4158, l. 39

 

  2016 m. pradėti pirmieji darbai rengiant dokumentus, reikalingus Kauno modernizmo architektūros įrašymui į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą ir 2020 m. lapkričio mėnesį LR kultūros ministerija gavo patvirtinimą iš UNESCO Pasaulio paveldo centro, kad Kauno modernizmo architektūros nominacinės bylos projektas atitinka administracinius paraiškai keliamus reikalavimus. Tai reikšmingas žingsnis Kaunui, artėjant prie UNESCO Pasaulio paveldo sąrašo. Gautasis patvirtinimas atveria kelią tobulinti ir iki kitų metų vasario 1-osios pateikti galutinę paraiškos versiją tarptautinių ekspertų ir UNESCO Pasaulio paveldo komiteto vertinimui, siekiant Kauno modernizmo architektūrai suteikti UNESCO Pasaulio paveldo statusą.

     Kviečiame į virtualią pažintį su Kauno regioniniame valstybės archyve saugomais Kauno modernizmo pėdsakais, unikaliais dokumentinio paveldo šaltiniais.

 

 

Į Viršų

Kauno regioninis valstybės archyvas © 2021 Visos teisės saugomos.                                                                                  Tinklapio sprendimas KiberM@nas

X

=STOP!=

Atsiprašome, bet ši funkcija negalima